vienanoragis

vienanorãgis, -ė adj. (2) NdŽ; MTLEIII888 kuris su vienu noragu: Begalima bus varinėti vienanoragis plūgas (tokie maži bus laukai) Vaižg. Pirmasis arimo įrankis Lietuvoje buvo viendantis (vienanoragis) arklas rš.